suveržti

suver̃žti, -ia (sùveržia), sùveržė tr. K 1. R, R422, MŽ, MŽ572, N, M, Rtr, NdŽ tempiant, traukiant, rišant tvirtai suglausti, sujungti, susieti (ppr. ką apjuostą, apvyniotą, pritvirtintą): Suver̃žti virvę KŽ. Suver̃žia smagiai tą vytelę ir užukiša Kp. Kuskelę taip sùveržei, kad kaklą smauga Vkš. Ryšulio kampus keliais prispausdama suveržė M.Katil. Labiau suver̃žk pakeliamą Vžns. Kap per daug sùverži paprūgą, arklys nei dūsuot, nei eit negali Lš. Seniau jegu pagavo [arkliavagį], tai dvilinką į pavalkus, sąmatą šitą suver̃žia kietai ir tada duoda Kp. Tą kartį veržia, kol suveržia, kad lygiai būtų Ps. Kiek kartų skersai sukeitęs suveržk stipriai lunką, bet ne par daug, kiteip sula negalės liuosai sriausti S.Dauk. | prk.: I tu veizėk, ka klebonas gerai suver̃žtų, ka neatsileistų mazgas (apie sutuoktuves) End. | refl. tr.: Vežikas paėmė lazdą, susiveržė pantį ant kelnių juosmens L.Dovyd. 2. Rtr kuo nors rišant, tempiant, iš visų pusių veržiant ką suslėgti, suspausti, sutvirtinti: Su veržtuvais pundus linų nubrauktų suverž J. Kūlį suver̃žk rišdamas J. Pasidirbsys šiaudų ryšį, suriši, suver̃ši Nt. Susukam, suveržiam, kad neišbyrėt šiaudai [iš kūlių] Ps. Perveria par lotas, par grebėstus tas garankštes ir suver̃žia šiaudus PnmR. Ale sùveržta tep būna kūlin, kad šiaudo neištrauksi Sn. Mažne su karte suver̃žęs veši mėšlus Krš. Reik atvarslų, reik ratgalių visokių, ot ko reik vežimuo suver̃žti Sd. Užpakaliniame gale pririšo didelį medinį kablį ir prie jo prikabino ilgas ir storas surangytas vadžias šieno vežimui suveržti rš. Kad sùveržu [galvą], da daugiau ką galiu dirbti Krkl. Aš jau kaip išgerdavau, tai ant rytojaus nei valgyt, nei gert, ryzais apsirišk galvą – suveržiù ką tik smagiau, neiškenčiu Kp. Bobutės tuojaus apideda [gimdyvės] galvą burokų skiltimis, suveržia smagiai skarele LMD. Vis šaukė, kad suver̃žkit tą mano krūtinę Jrb. Nesižioja kiaulė, kai snukį suver̃žia Pl. Razumnesnės moterys iš anksto ryšelius ryzais suveržia, tai rankų neperima Lš. Suveržia kietai su šilkiniu kaspinu [ranką, jei girgždėlė įsimeta] Sln. Suver̃žk gerai rankeną, bo dalgė čiūkšt – ir kojon Kp. Sąmatas – siauras šikšninis dirželis, naudojamas pavalkų kamantams suveržti rš. Berželiais sùveržta, susegta [medinės akėčios], nereikia nei šriubų, nieko Č. Klumpius nupirks, su drote suver̃š, ka neparsprogtų Kl. Suver̃žti statinę NdŽ. Suver̃žti lanku NdŽ. Suveržiamasis laikiklis GTŽ. Bokštas montuojamas iš atskirų betoninių blokų, suveržtų metaliniais strypais rš. Man negaila, kad jį surišė, tik man gaila, kad nelabai suveržė LTR(Slk). Užrišo jam akis, supančiavo gelžiniais kojas, rankas užpakalė[je] su virvėms suveržė ir į aukštą įmetė bosą M.Valanč. Pareigūnas pakėlė galvą, išpūtė abu skruostus; apikaklės suveržtas jo sprandas paraudo J.Paukš. Grakštus, sùveržtas liemuo NdŽ. Žmogus supančiotas ir suveržtas aba apkaltas negal nieko gero ant ižganymo amžino daryt SPII159. | prk.: Pagadinau širdį – kas aną išsiplėtusią suver̃š Tl. | refl. tr., intr. K, M: Susiver̃žti vystu NdŽ. Kurie vyrai kela [ką sunkaus], anie vis pilvą susìverža Dov. Lenktynėse motociklininkai susiveržia plačiu vidurius saugančiu diržu rš. Drabužiai tavo nusmunka, pasileidžia, kad nesusiverži J. | Pradeda mūryti šulnį, užpilia akmenėliais, susiveržia – stovi ilgiausiai Slm. 3. varžtą veržiant, sukant suspausti, sutvirtinti: Suver̃žti sraigtu NdŽ. Medinė koja, muterkėmis suveržta J.Sav. Sekcijos sujungtos suveržiamaisiais sraigtais rš. | refl.: Paveržk šriūbą, kad susiveržtų varstotas J. 4. veržiant, sukant įtvirtinti: Varžtą suver̃žti KŽ. ^ Tau tie šriūbai laisvi y[ra], ir anus nebsuver̃ši jau (jeigu neturi proto, nebeįdėsi) Trk. Žydam gyvenimas nejaukus, suvaržyta, varžteliai suveržtì Pl. 5. impers. dėl skausmo, sutinimo ir pan. suspausti, suremti: Saulė[je] pabūnu – sùverža galvą Rdn. Kaip tokie orai, mun galvą kaip veržtè sùverža Krš. Atsikeliu, nugara suveržtà, nebegaliu pasijudyt Ps. Po alaus atsikėliau sùveržtas (spaudžiamas šlapimo pūslės) ir moviau lauko Krš. Suverža žmoguo burną, bitys kad suspardo Šts. ^ Suputau, kaip suveržtà palikau Pvn. 6. refl. pratrūkus, praplyšus susitraukti, užsitraukti: Žaizdai gyjant, išvarža pamažėli susiveržia, drumstėja P.Aviž. 7. refl. NdŽ per jėgą sueiti, susibrukti, sulįsti: Daba žmonys į dangų susiver̃š patys – toks pasiutimas Krš. 8. refl. srautu suplūsti, sutekėti, susrūti: Tūžbos čėse kraujas tūlam ant širdies susiveržias prš. Kraujas karščiuodamas buvo jam į galvą susiveržęs LC1879,3. 9. NdŽ, Slm, Eig, Akm prk. kam suvaržyti laisvę, neduoti valios, suspausti: Nė žingsnio savo protu, anos tura atsiklausti – sùveržtas vyraitis Krš. Suveržtì seniau žmonys buvo, darbūs[e] paskendę Grd. Dirbi, esi žmogus sùveržtas, nenueisi kur susigalvojęs Ms. Reik vaikus suver̃žus laikyt, nepaleist valio[je], kiteip neišeis iš jų niekas Jnšk. Noriam, kad kiti būtum suveržti aštriais įstatymais, o nekentam, kad mumis kas draustum M.Valanč. Jau suver̃žtas visas valsčius kaip paukštelis klėtko[je] JD209. Kodėl mūsų kuningėliai dabar teip yra suveržtì ir išbauginti KŽ. Suveržtà Lietuvelė, rusas visai smauga, kas i būs Tl. Dabar suveržtèsnis gyvenimas kaip caro laikais Šts. | refl.: Kietai susiver̃žti NdŽ. 10. jėga ką suimti, sugriebti: Kas tą auksą suverš į savo rankas, jei ne ponai? Šts. 11. refl. susivaržyti, susiimti, susiginčyti: Vaikiu du viena merga susiveržė J. Ponai susìveržė dėl valdžios Šts. Susìveržė su broliu dėl žemės Šts. Prancūzija bei Italija susiveržė dėl apturėjimo žemių Aprikoj LC1881,14. 12. refl. susitaupyti, susispausti: Aš galiu tau pinigų pažyčiot. – Ant kieka? – Ant trejų metų, kolei tu kiek susverši TDrIV168(Ck).

◊ dir̃žą (pil̃vą) susiver̃žti (suver̃žti Klvr) NdŽ imti kukliau, ne taip sočiai maitintis, nesišvaistant gyventi: Daba jau reiks pilvãlį susiver̃žti, nebibūs teip gerai End. Šiemet teks pilvas susiveržti – rugių labai maža prikūlėm Grž. Tada diržus reikdavo kelioms savaitėms susiveržti Vaižg. (kieno)

nagè (naguosè) sùveržtas priklauso nuo ko: Kas par vyras, kad ans pačios nage sùveržtas Lnk. Jei vyriškas pajunta, ka ans pačios nagūse sùveržtas, ans ema siusti Rdn.

\ veržti; apveržti; atveržti; įveržti; išveržti; nuveržti; paveržti; perveržti; pieveržti; praveržti; priveržti; suveržti; užveržti